Romaninis menas	Gotikinis menas	Renesansas
Klasicizmas	Barokas	Neoklasicizmas
Romantizmas	Realizmas	Impresionizmas
Simbolizmas	Ekspresionizmas	Fovizmas
Kubizmas	Futurizmas	Modernas
Abstrakcionizmas	Siurrealizmas	Abstraktusis ekspresionizmas
Popartas, minimalizmas, konceptualusis menas

Romaninis menas

Romanine architektura - statybos menas, gyvaves Vakaruose nuo 10 a. pabaigos iki 12 a. vidurio. Siam menui, vyraujanciam tarp kitu romaninio stiliaus menu, budingas karstas religingumas, siekis perteikti romaninio laikotarpio krikscioniskasias vertybes.

Vienuoliu ordinai si mena ypac ispopuliarino Prancuzijoje, is ten veliau jis paplito po visa krikscioniskaji Vakaru krasta.Prie keliu, vedanciu i Kompostelos Santjaga (Ispanija), pastatyta daugybe baznyciu, skirtu keliaujantiems maldininkams: Sen Sernero Tuluzoje, Sen Fua Konke, Didzioji Dievo Motinos katedra Puatje.

Visi romaninio laikotarpio statiniai pasizymi bendru stiliumi ir dvasia, taciau turi skirtumu, priklausanciu nuo vietoviu, kuriose buvo pastatyti. Taip susiformuoja ivairios mokyklos (normandiskoji, burgundiskoji...).

Nuo tada lubu vietoje statomas skliautas ir tai yra viena didziausiu naujoviu romanineje architekturoje. Si statyboje naudojama svorio paskirstymo sistema buvo skirta perdengti tarpui tarp dvieju lygiagreciai stovinciu muru.

Cilindrinis, arba lopsinis skliautas yra pats paprasciausias. Kryzminis skliautas, 12 a. tapes svarbiausiu statinio elementu, sudarytas is dvieju staciai besikertanciu lopsiniu skliautu.

Atsiradus kryzminiam nerviuriniam skliautui (sudarytam is susikertanciu kryzminio skliauto arba atramines arkos nerviuru), erdve, anksciau apstatyta masyviais pilioriais ir storomis aklinomis sienomis, tapo tolygiai paskirstyta, laisvesne ir sviesesne.

Fasadai, kapiteliai ir timpanas (portala supanti erdve) be jokio suvarzymo puosiami skulpturomis. Vaizduojamos biblines, moralizuojancios bei pasaulietines scenos.

Tapybos kuriniai puosia sienas ir skliautus. Juose naudojamos formos stilizuotos, veikejai nenaturalus, sustinge, o spalvos - blankios ir negausios.

Gotikinis menas

Gotika - tai viduramziu Vakaru meno stilius, atsirades 12 a. ir kai kur buves iki 16 a. Pirmiausia tai architekturos menas, budingas katedru statybai, taciau ryskus ir pasaulietineje architekturoje (pilys, rotuses, prekybos hales, pirkliu gildiju namai).

Sv. Onos baznycia Vilniuje Gotikine architektura yra romaninio meno tasa, is sio paveldejusi istrizaja nerviura ir kryzminius skliautus. Gotikos laikotarpiu israstos ivairios sios statybos elementu rusys ir prie ju priderinti arkbutanai (isorines atramines arkos), kad sienu ir stogo svorio slegimas butu nukreiptas i zeme.

Isnyksta vidines sienos, ju vietoje atsiranda platus arkiniai langai, pro kuriuos vidun nevarzomai liejasi sviesa. Statinys darnus, jo aukstos navos tolygiai dalija vidine erdve.

Katedrose suklesti vitrazo menas.

Gotikinis menas susiformavo Il de Franse. Veliau gotikinis menas paplito po visa Europa.

Pats ryskiausias sio meno stilius - spinduline gotika. Pastatai pradedami puosti rozetemis, skulpturos ima labiau sypsotis, tampa judresnes.

Tapybos srityje menininkai stengiasi kuo geriau perteikti erdvini ispudi, ju kuriniuose jau juntama perspektyva. Janas van Eikas (apie 1390-1411)

Zymesni atstovai: Dzotas (apie 1267-1337), Janas van Eikas (apie 1390-1411), Rogyras van der Veidenas (apie 1399-1464), Hugas van der Gusas (apie 1440-1482).

Renesansas

Renesansas yra kulturinio ir meninio atgimimo laikotarpis, prasidejes 15 a. Tuo metu sugalvojama perspektyva ir is naujo atrandamas antikinis pasaulis, jo istorija, jo klasikines formos, graiku ir lotynu rasytojai.

Zmogus, viduramziais laikytas Dievo kuriniu, dabar tampa pasaulio centru, galinciu valdyti ir tirti realybeje vykstancius ivykius. Perspektyva yra budas tiksliai atvaizduoti isorini pasauli.

Rafaelis (1483-1520) Renesansas kilo 15 a. Italijoje. Italijos politinis, religinis ir kulturinis centras buvo Roma.

Renesanso architekturos geometriskose proporcijose, simetriskai organizuotoje, paprastoje ir sviesioje erdveje juntama antikos dvasia. Klasikinio laikotarpio orderiai (doreninis, joneninis, korintinis) pakeicia gotikinius piliorius. Vel naudojami antikiniai kapiteliai ir frontonai.

Zymesni atstovai: Mikelandzelas (1475-1564), Rafaelis (1483-1520), Leonardas da Vincis (1452-1519), Ticianas (apie 1490-1576), Albrechtas Diureris (1471-1528).

Klasicizmas

17 a. vyravo du meno stiliai: barokas ir klasicizmas. Prancuziskojo klasicizmo, kaip ir italiskojo renesanso menininku idealas buvo nuosaikumas, protas ir meistriskumas.

Klasicizmas pasireiske ir parko architekturoje. Prancuziskajam parkui budinga geometrinis planas, tiksliai nustatytas medziu aukstis, puosyba fontanais ir skulpturomis.

Tapyboje vyrauja istorines, biblines ir mitologines temos. Vietoj iliuzionizmo naudojama perspektyva, o pats piesinys yra svarbiau nei spalvinis jo pateikimas. Tikslios piesinio linijos liudija meistriska teptuko valdyma.

Vaizdai komponuojami teatraliskai, figuros isdestomos piramidiskai. Veikejai vilki antikos laiku drabuziais, kuriuos stengiamasi kuo didingiau drapiruoti. Nikola Pusenas (11594-1665)

Zymesni atstovai: Lui Le Vo (1612-1670), Sarlis Le Brenas (1619-1690), Andre Le Notras (1613-1700), Nikola Pusenas (1594-1665), Klodas Zele (1600-1682), Filipas de Sampenis (1602-1674).

Barokas

17 a. baroko stilius pletojamas kartu su klasicizmu. Barokas atstovauja verzlumui ir jausmams.

Menininkai atmeta renesanso aukstintas vertybes - proporcijas, pusiausvyra, statiskas, suderintas formas - ir ima kurti banguojancias, persipinancias formas, i priesingas puses krypstancias kreives, spirales. Jie daug kur naudoja trompe-l'oeil (iliuzionistinio paveikslo rusis) ir gausia ornamentuote.

Sv. Petro ir Povilo baznycia Vilniuje Baroke iprasta sujungti architekturos, tapybos ir skulpturos elementus, siekiant sustiprinti dramatizmo ir iliuzijos ispudi, labiau paveikti ziurovo jutimus

Baroko judejimas kilo apie 1630 m. Romoje. To meto baznyciu vidus tiesiog perpildytas marmuro, stiuko, paauksuotos bronzos puosiniu. Lubos, skliautai ir sienos ispuosiama freskomis.

Barokas suklesti ispanu valdomoje Olandijoje, Antverpeno mieste, kuris tapo pagrindiniu prekybos meno kuriniais centru.

Zymesni atstovai: Berninis (1598-1680), Piteris Paulius Rubensas (1577-1640), Antonis van Deikas (1599-1641), Karavadzas (1570-1610), Diegas Velaskesas (1599-1660), Bartolome Estebanas Muriljas (1618-1682), Zorzas de La Turas (1593-1652).

Neoklasicizmas

Pirmoje 18 a. puseje Europoje karaliauja rokokas. Rokoko tapyba, kaip priespriesa akademizmui, yra ornamentiska, jausminga, daili, kupina poetiskos ir lyriskos nuotaikos.

Sio jausmingo stiliaus priesybe - neoklasicizmo menas, isivyraves nuo 1750 m. Jis aukstina paprastuma, didinguma, jo idealas - antikinis herojus.

Prancuzijoje neoklasicizmo stilius reme Napoleono kulta, skleide imperijos vertybes ir taip dave pradzia imperijos stiliui, vadinamajam ampyrui.

Dailininkai temas paveikslams renkasi is senoves Romos imperijos, Homero epu, Petrarkos poemu, mitologijos. Menu siekiama ugdyti zmogaus dorove. Zakas Lui Davidas (1748-1825)

Neoklasicizmo menas skatina atsigrezti i gamta - pirmapradzio grozio saltini. Graiku dvasia aukstinama kaip laisves, meiles, gerio, grozio ir tiesos isikunijimas.

Zymesni atstovai: Antuanas Gro (1771-1835), Zakas Lui Davidas (1748-1825), Antonijus Kanova (1757-1822).

Romantizmas

Romantizmas yra meno ir kulturinis sajudis, 18 a. pabaigoje - 20 a. pirmoje puseje pasireiskes literaturoje, teatre, muzikoje ir plastiniuose menuose.

Sis judejimas atmeta neoklasicistu aukstintus tvarka, prota, harmonija. Taisykliu ir proto vieta uzima nenuspejami zmogaus jausmai.

Nuo siol menininkas nebeseka pavyzdziais is senoves, kurdamas atsiriboja nuo bet kokios itakos ar vadovavimo. Menas atspindi jo poziuri i ivykius, isreiskia jo jausmus ir nuotaikas, jo nuomone ir vidini gyvenima.

Siuzetu kurybai semiamasi is to meto istorijos ir Siaures krastu literaturos - del jos fantastiskumo, niurumo, paslaptingumo, vaiduokliskumo. Labai svarbi vieta skiriama peizazui, nes jis yra priemone gamtos groziui ir zmogaus dvasinei buklei perteikti.

Zymesni atstovai: Fransiskas de Goja (1746-1828), Dzonas Konsteblis (1776-1837), Dzozefas Malordas Terneris (1775-1851), Ezenas Delakrua (1798-1863), Teodoras Zeriko (1791-1824), Zanas Ogiustas Dominikas Engras (1780-1867)

Realizmas

Mazdaug apie 1830 m. literaturoje ir mene susiformavo nauja srove - realizmas. Nuo jo prasideda kasdienio gyvenimo ir paprociu vaizdavimas mene.

Judejimas viesai iteisinamas tik 1850 m. Kuo nesaliskesnei kurybai gera paskata tampa ir nauji moksliniai atradimai.

Romantiskas aistros, jausmu, vaizduotes galios idealizavimas pakeiciamas objektyviu ir paprastu realybes, kasdienio gyvenimo vaizdavimu.

Tapytojas realistas yra savo gyvenamojo meto liudininkas, jis parodo valstieciu darbo sunkuma ir per pramones suklestejima atsiradusios darbininku klases gyvenimo salygas.

Dabar kurinius uzsakineja nauja visuomenine klase - burzuazija, tapusi galingesne uz anksciau vienintelemis meno pirkejomis buvusias Baznycia ir aristokratija.

Dailininkai, kuriu darbu neprieme oficialus salonai (parodos), susibure i grupe, drauge kure dirbtuvese ir savo darbus rodydavo "Atmestuju" salone.

Grupe dailininku peizazistu, nuvyke i  Fontenblo misko pakrastyje esanti Barbizono miesteli, susibure i Barbizono mokykla.

Iseje i lauka (pamiskese, tarp medziu, laukymese) jie darydavo etiudus, eskizus, o darba baigdavo dirbtuveje. Piesinys iseidavo israiskingas, potepiai tirstui, pats tapymo budas spontaniskas, laisvesnis.

Zymesni atstovai: Giustavas Kurbe (1819-1877), Onore Domje (1808-1879), Zanas Fransua Mile (1814-1875).

Impresionizmas

Impresionizmas susiformuoja 1869 m. Prancuzijoje. Dailininkai palieka savo dirbtuves ir persikelia, dirbti i kaima ar prie juros. Svarbiausia vieta kuriniuose uzima sviesa.

Jie piesia tai, ka regi savo akimis: lauku, svenciu, kabareto vaizdus. Visur vyrauja nerupestinga, daznai linksma nuotaika.

Impresionistai stengiasi tapyti tai, ka mato, nerodydami savo jausmu ir kuo nesaliskiau atvaiizduodami pasirinkta pasaulio vaizda.

Formos atkuriamos tiksliai, o i smulkmenas nebesigilinama. Visuose kuriniuose perteikiamas vos juntamas sviesos ir oro virpejimas. Tapoma vaivorykstes spalvomis - spalvos ne maisomos ant paletes, bet deliojamos po taskeli tiesiai ant drobes.

Terminas "impresionizmas" (pranc. "impression" reiskia "ispudis") prigijo pagal Mone paveikslo pavadinima "Ispudis. Sauletekis". Vienas zurnalistas pasake taip: "Ispudis... As to ir tikejausi...Kadangi paveikslas man padare ispudi, manau, ispudingumo jis turi".

Oficialiu salonu nepripazinti pagal galiojancias taisykles nekuriantys impresionistai patys rengia parodas, bet sitaip netenka iprastos galimybes gauti uzsakymu. Pas juos uzsukantiems lankytojams terupi pamatyti ekstravagantiskus paveikslus, o ne meno kurinius.

Zymesni atstovai: Eduaras Mane (1832-1883), Klodas Mone (1840-1926), Edgaras Dega (1834-1917), Pjeras Ogiustas Renuaras (1841-1919)

Simbolizmas

Simbolizmo judejimas kyla 1886 m. Prancuzijoje ir netrukus isivyrauja visoje Europos saliu literaturoje.

Anglijoje 1884 m. susibure prerafaelitai savo kuryba stengesi prilygti renesanso menininkams ir Rafaelio tapybos meistrystei.

Ikvepimo kurybai jie semesi is anglu literaturos, Siaures saliu ir viduramziu mitu bei legendu, Sventojo Rasto. Ju piesiniai aiskiai apibreztu konturu, veikeju israiskos labai tikroviskos. 1845 m. dailininku grupe isiro, bet ju idejos turejo didele itaka simbolizmui.

Simbolistai stengiasi parodyti kita - subketyvese, kiekvieno viduje esancia, slapta - realybe. Jie teikia pirmenybe dvasiniam, sielos ir vaizduotes pasauliui.

Simbolistu tikslas - ne parodyti daiktus, koklie jie yra, bet leisti juos pajausti, patirti. Realusis pasaulis tera aukstesniosios tikroves, i kuria galima patekti per simbolius ir palyginimus, atspindys.

Dailininkams nera svarbus techninis darbo atlikimas, jiems rupisielos gyvenimas, tad savo kuriniuose vaizduoja sapnus, melancholija, vienatve, neurozes ir mirti.

Intuityvusis sielos pasaulis pasiekiamas per sapnus, regejimus, bendravima su smeklomis ir narkotiniu medziagu bei alkoholio sukeltas haliucinacijas.

Zymesni atstovai: Pjeras Piuvi de Savanas (1824-1898), Polis Gogenas (1848-1903), Odilonas Redonas (1840-1916), Giustavas Moro (1826-1898), Fernandas Knopas (1858-1921), Felisjenas Ropsas (1833-1898), Zanas Delvilis (1867-1953), Vinsentas van Gogas (1853-1890).

Ekspresionizmas

Ekspresionizmo judejimas kilo Vokietijoje 1905 m., kai menininkai Drezdene susibure i grupe "Tiltas" (vok."Die Brucke")

1913 m. "Tiltas" isiro, bet Miunchene 1911 m. buvo ikurtas "Melynasis raitelis" (vok. "Der blaue Reiter.") Grupes simboliu tapo viename Kandinskio paveiksle pavaizduotas suoliuojantis raitelis.

Ekspresionistai tapyba sieke parodyti prieskario visuomenes problemas ir visiskai nesilaike erdvinio vaizdavimo taisykliu, neseke realybe.

Ekspresionistai priesinosi akademizmui ir impresionizmui. Jiems tapymas - tai budas reiksti vidinius isgyvenimus, kur forma atliepia jausma, yra nevarzoma kaip judesys.

Tapytojai susidomi taisykliu nesuvarzytais, primityviais menais (Afrikos ir Okeanijos tautu skulpturos, kaukes). Jie ima kurti medzio raizinius ir linoraizinius, nes taip geriausiai isgaunamas neapdirbtumo ispudis.

Tapoma reksmingomis spalvomis, beveil visur naudojama raudona ir juoda. Potepiai riebus, juose matyti menininko siurksciai spausto teptuko pedsakai, paveiklso drobe kai kur net paliekama nedazyta.

Formos sudarytos is lau-ytu, kampuotu liniju, kunai ir veidai iskraipyti, kad sustipretu nelaimes ispudis. menininkai supranta, kad kurinio poveikis priklauso nuo formu ir spalvu parinkimo.

Kuriama mistinemis, dramatinemis ir erotinemis temomis.Paveiksluose vyraujaneurotiskos nuotaikos,kancia, mirtis.

Zymesni atstovai: Vasilijus Kandinskis (1866-1944), Francas Markas, Augustas Make.

Fovizmas

Fovizmas yra prancuzu tapyboje pasireskusi kryptis. Pavadinima jam dave kritikas Lui Voselis. 1905 m. Paryziuje, Rudens salone, isvydes tarp reksmingomis spalvomis istapytu drobiu stovincia klasikine balto marmuro skulptura, jis susuko: "Tai lyg Donatelas tarp laukiniu zveriu!" (pranc. "fauve" [fov] reiskia "laukinis zveris").

Fovistas tapo grynomis spalvomis ir, priesingai nei impresionistas, nukrypsta nuo realaus vaizdo, siekdamas sukurti savita pasaulio vaizda. Fovizmo bruozu jau galima pamatyti Gogeno, van Gogo kuryboje.

Naudojamos supaprastintos formos, o spalvos - grynos, skaiscios, kartais net akinamos - placiais potepiais tepamos ant drobes. Jos ir lemia paveikslo kompozicija. savo nerealumu jos padeda isreiksti vidini pasauli. Nera nei gelmes, nei apimties.

Fovizmas kai kuo primena ekspresionizma: tokie pat israiskingi strichai ir spalvos, tas pats zavejimasis Okeanijos ir Afrikos tautu kuryba. Taciau kuriniu temos (portretai, aktai, iskylos prie vandens telkiniu, sventes) yra gerokai ramesnes.

Grupe, taip ir neperaugusi i judejima (fovistai dirbo atskiromis grupelemis po du, tris) ir nesukurusi jokios nuosavos teorijos, 1907 m. isiro. Kai kurie veliau prisidejo prie kubistu.

Zymesni atstovai: Anri Matisas (1869-1954), Alberas Marke (1875-1947), Morisas de Vlaminkas (1876-1958), Andre Derenas (1880-1854), Raulis Diufi (1877-1953), Zorzas Brakas (1882-1963), Kesas van Dongenas (1877-1968).

Kubizmas

Kubizmas (1908-1914) iskele tiksla perteikti daikto esme, uzuot vaizdavus daikto regimaji pavidala. Kubistai nepripazista tiesioginio daikto atvaizdavimo - pirma ji suardo, kad paskui galetu atkurti.

Gamta ir zmogaus kunas, kaip pranasavo Sezanas, vaizduojami naudojant geometrines formas - cilindrus, sferas, kugius. Is pradziu tapoma dulsvomis, blyskiomis spalvomis, ypac megstamos zemes ir ochros atspalviu pastelines spalvos.

Vadinamojo analitinio kubizmo tarpsniu kubistai kuria neiprastus portretus ir natiurmortus, kuriuose daiktu formos, sekant sviesio tonais, isskaidomos i daugybe detaliu.

Daiktai tapomi remiantis ne tuo, kaip juos matome, bet tuo, ka apie juos zinome, todel ir yra vaizduojami is ivairiu stebetojo poziciju. Taip sukuriamas nerealus vaizdas.

Del naudojamu planu daugybes kurinys tampa sunkiai suprantamas. Taciau cia ir nebutina atpazinti vaizduojamaji daikta - jis tera kurybine priemone. Paveikslo vaizda ar prasme suprasti padeda prideti tam tikri zenklai ar zodziai.

Kaip ir fovizmas, kubizmas gyvavo neilgai - vos septynerius metus.

Zymesni atstovai: Pablas Pikasas (1881-1973), Zorzas brakas (1882-1963), Fernanas Leze (1881-1955).

Futurizmas

Futurizmas - dailes ir literaturos srove. Jos pradininkas buvo Filipas Tomazas Marinetis (1876-1944), siules atsizadeti praeities ir kurti ateities mena. Umbertas Boconis 1910 m. paskelbtame Tapytoju futuristu manifeste pareiske, kad menininkas savo kuryboje turi atspindeti gyvenimo kitima, judejima, visuotini dinamizma.

Si 1910 m. Italijoje gimusi srove buvo artima kubizmui. Futuristai taip pat naudojo isskaidytas formas ir suteikdavo joms dinamizmo, greicio, verzlumo, nes tai, ju nuomone, budinga siuolaikiniam pasauliui.

Erdve nebeegzistuoja, daiktu formos persipina, spalvos ryskios ir spindincios. Dailes kurinys tampa panasus i formu ir spalvu sukuri.

Judejimo ispudis kuriamas vaizda isskaidant i atskirus elementus ir tuo pat metu parodant ivairias judancio kuno padetis. Ispudi stiprina persiliejancios spalvos.

20 a. vykusi meno revoliucija sukrete ir Rusija. Marinecio Manifestas, praejus menesiui po paskelbimo Paryziuje, pasieke ir Rusija. Cia del jo itakos formavosi menas, kuriame maisesi primityvizmo ir kubizmo principai.

Zymesni atstovai: Dzakomas Bala (1871-1958), Umberto Boconi (1882-1916), Fransisas Pikabija (1879-1853), Marselis Diusanas (1887-1968), Kazimiras Malevicius (1878-1935).

Modernas (Art nouveau)

Moderno stilius mene plito ivairiose salyse. Atsirades 1890 metais, jis gyvavo iki 1910 metu ir prigijo visose meno srityse: architekturoje, grafikoje, skulpturoje, baldu gamyboje, keramikos ir stiklo dirbiniuose.

Pavadinimas Art nouveau (naujasis menas) atsirado vienoje Paryziaus meno galerijoje, "Galerie Bing", kurioje 1896 m. buvo pristatomi Tolimuju Rytu saliu ir tuometiniu menininku darbai.

Ivairiose salyse si srove dar zinoma kitais pavadinimais: Prancuzijoje - modernas, Vokietijoje - jugendo stilius, Jungtinese Amerikos Valstijose - Tifanio stilius.

Moderno menininkai ikvepimo semesi is gamtos, naudojo naturaliu daiktu formas, stilizavo augalu linijas, vabzdzius ir gyvulius primenancius motyvus.

Kuryboje naudojamos ivairiausios medziagos: medis, stiklas, kaldinta gelezis, porcelianas, bronza, akmuo. Manoma, kad meno kurinys turi teikti naudos ir malonumo. Toks menas zavejo burzuazija, nes buvo jai artimas ir prigijo jos aplinkoje.

Zymesni atstovai: Hektoras Gimaras (1867-1942), Viljamas Morisas (1834-1896), Gustavas Klimtas (1862-1918)

Abstrakcionizmas

Abstrakcionizme nebera butinybes vaizduoti matomus daiktus, realia tikrove. Prarades vaizduojamosios dailes pozymius tapybos stilius tampa abstraktus. Tada formos ir spalvos komponuojamos pagal dailininko fantazija, nesilaikant realybes desniu, nesistengiant imituoti ar atvaizduoti siuzeto.

Kita abstrakcionistinio meno kryptis - geometriniu formu abstrakcija. jau kubistai vaizduojamus daiktus isskaidydavo i abstrakcius fragmentus, kad geriau atsiskleistu geometrine struktura.

Velesnio lyrinio abstrakcionizmo forma igavo neformaliojo meno pavadinima. Neformalieji menininkai tape didelius paveikslus, kuriuose gilinosi i gestu mena - impulsyvu, abstraktu.

Saviraiskos priemonemis tampa tirsti potepiai, svaidomi, taskomi dazai, frotazo, perforavimo technika, zaibiska tapyba, ivairus darbui naudojami irankiai.

Zymesni atstovai: Vasilijus Kandinskis (1866-1944), Kazimiras Malevicius (1878-1955), Pitas Mondrianas (1872-1944), neformaliojo meno sroves - Hansas Hartungas (1904-1989), Pjeras Sulazas (1919), Anri Miso (1899-1984), Semas Fransis (1923-1994), Zorzas Matje (1921), Zanas Diubiufe (1901-1985)

Siurrealizmas

Siurrealizmas is pradziu pasireiske kaip literaturine srove. Siurrealistai norejo islaisvinti zmogu is burzuazines morales nuostatu. Tam buvo pasitelkta tai, kas keista, neiprasta, kas gyvuoja tik sapnuose, fantazijose, vaizduoteje.

Zymesni atstovai: Rene Magritas (1898-1967), Maksas Ernstas (1891-1976), Salvadoras Dali (1904-1989), Choanas Miro (1893-1983)

Abstraktusis ekspresionizmas

Per Antraji pasaulini kara Niujorke prieglobsti rado daugelis dailininku is Europos. Amerikieciu dailininkai is arti susipazino su avangardistais bei su siurrealistais.

Nors Niujorko dailininkai pazinojo vienas kita, jie nebuvo susibure i kokia nors srove. Neturedami bendros programos kiekvienas tape savu stiliumi, taciau visiems bendras bruozas buvo ju pomegis tapyti dideles drobes.

Paveikslai neatspindi isgyvenimu, nes svarbu buvo tik tai, ka dailininkas isgyvena tapydamas. Paveiksle nerasime jokios simbolikos, tik spalvos pedsakus ant drobes. Svarbu ne pats paveikslas, o tapanciojo gestai.

Zymesni atstovai: Dzeksonas Polokas (1912-1956), Vilemas De Koningas (1904-1997), Francas Klainas (1910-1962), Robertas Madervelis (1915-1991), Markas Rotko (1903-1970)

Popartas, minimalizmas, konceptualusis menas

1960 metais formuojasi naujas stilius, siekiantis priartinti mena prie kasdienio gyvenimo. Poparto, atsiradusio Didziojoje Britanijoje ir JAV, atstovai laike save kurianciais placiosioms masems artima mena. Jam nebudingas isskirtinumas, nes stengiamasi estetiskai iprasminti reklamos priemones, masines gamybos objektus, kasdienio naudojimo daiktus, komiksus ir kt.

Dailininkai naudoja koliazo technika, akrilinius dazus, silkografija, kur visada darba galima patiketi padejejams. Ryskios spalvos primena reklamine produkcija.

Minimalistinio meno atstovai siekia iki minimumo supaprastinti tapyba, pasalinti bet kokias subjektyvumo apraiskas. Apsiribojama 2 ar 3 spalvomis. Formos kuo primityvesnes (bruksniai, taskai, kvadratai, staciakampiai ir pan.)

Konceptualusis menas atrodo kaip reakcija i minimalistinio meno estetini formalizma. Sio meno atstovams rupi tik ideja ir jos pritaikymas meno kuriniui. Kuryboje svarbu ne galutinis produktas, ne rezultatas, o pats veiksmas.

Kuriniai igauna fotografiju, filmu, parasytu zodziu, mizanscenu, instaliaciju schemu formas.

Saltinis: Mokinio enciklopedija: technologijos ir isradimai, mokslai, augalija, gyvunija, meno istorija, religijos, mitologija ir filosofija, zmogaus kunas, zaidimai ir pramogos, zmogus ir visuomene. - Vilnius : Alma littera, 2005. - 300 p. : iliustr.