| ROMANINIS STILIUS (10-12 a.)
(pranc. romanesque,
it. romanico, vok. Romanik < lot. romanum ? rom?ni?kas;
stilius)
|
|
Viduram?i? architekt?ros ir dail?s stilius, plit?s 11-12 a. (kai kur ? ir 13 a.) po Karoling? renesanso. Paskutinis teismas. Timpano fragmentas. Vakar?
portalas. |
 |
 |
Romanika ? pirmoji po antikos tikra
Vakar? meno epocha. Nepaisant regionini? skirtum?, romanika laikoma
pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasirei?kusiu stiliumi.
Romaninis stilius buvo paplit?s Vakar? ir Centrin?je Europoje, kai kuriose
Ryt? Europos ir Artim?j? Ryt? ?alyse.
San Ambrod?io ba?ny?ios fasadas su atriumu. Milanas. 1098 m. |
|
?is stilius labiausiai i?sipl?tojo Pranc?zijoje (ypa? Burgundijoje), Vokietijoje ir Italijoje (ypa? Lombardijoje). B?dingi pastatai ? pilys, vienuolynai, ba?ny?ios. Loare pilis. 1070 m. |
|
|
Dievo
motinos ba?ny?ia. Potje. Pranc?zija. |
 |
 |
Pastatams
b?dingas form? masyvumas, paprastumas, auk?tos vidaus patalpos. ?v.
Trejyb?s vienuolynas.
|
|
Sakralin?je
architekt?roje vyravo lotyni?kojo kry?iaus plano bazilikos, dengtos
cilindriniais arba kry?miniais skliautais, paremtais kontraforsais
sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais. Saint-Sernin-Toulouse-Rom planas. 1080-1120 m. |
 |
|
Nuo 12 a. kolon? kapitelius ir portalus prad?ta puo?ti akmens reljefais. Platus, kubinis ankstyvosios romanikos kapitelis (ma?daug nuo 1000 m.) darosi vis puo?nesnis, kol galop v?lyvojoje romanikoje virsta grak??iu tauri?ku-blokiniu kapiteliu.
|
 |
Svarbiausia romanikos naujov? ? vis? patalp? perdengimas skliautais (centrin?s navos ? kry?miniu briaunuotuoju skliautu). San Etjeno ba?ny?ios interjeras. Pranc?zija. 1064 m. |
 |
|
Skliaut? perdengimas ?vestas perstatant ?p?jerio katedr? 1082 m., nuo 12 a. vidurio ji paplito visur. ?i pa?anga pasitarnavo sien? skaidymui (pvz., aklin?mis arkadomis, nyk?tukin?mis galerijomis, lizenomis ir arkat?romis) bei s?lygojo architekt?rin?s plastikos suklest?jim?. Romaninis
interjeras:
nava, arkada ir atrama. |
?ovinji katedros kapitelis. |
Tuo metu atsirado gausi fig?rin? ir ornamentin? portal?, be to, kapiteli?, friz?, fasad? ir altoriaus u?tvar? puo?yba. Fig?rinis kapitelis virto vienu b?dingiausi? romanikos bruo??.
|
?v. Trofimo ba?ny?ios
portalas. |
 |
Romanin?je skulpt?roje vyravo reljefai, bet
buvo atgaivinta ir monumentalioji plastika (krucifiksai, Madon?
statulos). Paskutinis
teismas. Pragaras.
Timpano fragmentas. Vakar?
portalas. |
| Buvo atsisakyta tikrovi?k? nat?rali? proporcij? bei erdv?s ir k?n? santykio, kas da?nai stebina ?i? laik? ?i?rov?. |
Prana?as Jerem?jus. Piet?
portalo fragmentas. |
Grie?ta, nuo gamtos form? nutolusi menin? rai?ka atspindi toki? meno samprat?, kai didaktinis meno pob?dis ir simboli? galia i?keliama vir? vis? estetini? ir kt. reikalavim?. Nuolat kartojasi sustabar?jusi, formalizuota mimika ir gest? kalba. ?moni? ir daikt? dyd?io santykis grind?iamas hierarchiniais ry?iais, o ne tikrove (prasmin? perspektyva) reik?mingos detal?s i?didinamos. |
Ieva. Reljefas.
|
 |
Romanin?s skulpt?ros atrodo nerangios ir negrabios ? primityvios, kita vertus, netobulumas suteikia daugiau i?rai?kos. Vaizduojant ?mog? nebuvo laikomasi reali? k?no proporcij?. |
|
Tapyta norint papuo?ti pastatus: dekoruojamos sienos, medini? lub? plok?tumos.
San Minjato ba?ny?ios interjeras. Florencija |
 |
|
Kurtos sien? tapybos kompozicijos, pasi?ym?jusios linijiniu pie?iniu, primityviomis formomis, elementariais spalv? deriniais. Puo?yboje vyravo ?v. Ra?to temos bei siu?etai, teologin?s bei moralin?s alegorijos, simboliai; pla?iai taikyti simbolin?s reik?m?s augaliniai ir gyv?niniai motyvai. Kristaus krik?tas. Parmos baptisterija. Freska. |
|
Italijoje, kur rei?k?si stipri Bizantijos meno ?taka, kurtos mozaikos, plito tapyba ant lent?. Palatinos koply?ia. Mozaika. Palermo. Sicilija. 1132-89 m. |
 |
|
|
Tikro klest?jimo romanikoje
susilauk? miniati?r? bei stiklo tapyba. |
|
|
|
|
|
Echternacho kodekso miniati?ros 11 a. Niurnbergas |
Raid? ?L". ?v. Motiejaus romaninis
manuskriptas. |
Dedikacinis puslapis.
Moralizuojanti biblija. |
|
Daugiasiu?etin?s tapybos, o ypa? skulpt?ros k?rini? aptinkama Pranc?zijoje (Vezl?, Tul?zoje, Muasake, Puatj?, Otene, Anguleme), R. Ispanijoje (Kompostelos Santjage) ir Italijoje (Veronoje, Pavijoje, Feraroje, Pizoje, Parmoje). Nojaus Arka. Navos freskos
fragmentas. |
 |
|
Visoje romanikoje didel? reik?m? tur?jo taikomosios dail?s dirbiniai: nuolat tobul?jo emalio technika ir auksakalyst?, atsirado monumentali? bronzos dirbini? (ba?ny?i? durys, krik?tyklos). Bronzini? dur? fragmentas, vaizduojantis Senojo Testamento scen?. ?v. Michaelio ba?ny?ia. Hildesheimas. 1015 m. |
|
|
|
|
Haroldo Godvinson'o kar?navimas Anglijos karaliumi. Bajo gobelenas (tapiserija). 1070 m.
|
|
Relikvijorius. ?iaur?s Italija |
|
|
Pranc?zijoje prad?ta kurti vitra?us.
Vitra?as
su angelais. Pranc?zija. |
|
|
Pranc?zijoje, veikiama tenyk??i? did?i?j? architekt?ros mokykl?, romanika pl?tojosi daugeliu kryp?i?. Savitas ba?ny?ios tipas susiformavo svarbiame piligrim? kelyje ? Kompostelos Santjag? (pvz., Tul?zoje, Konke); jo formos (triforijus, empora, deambulatoriumas su koply?i? vainiku, pakopinis choras) v?liau tur?jo reik?m?s gotikos stilistikai. |
|
|
981 m. pa?ventinta Kliuni II (Cluny II) virto pavyzd?iu daugeliui vienuolyn? ba?ny?i?, ypa? benediktin? (Hirzau architekt?ros mokykla), Cluny III (1088-1135 m.), sugriauta apie 1810 m., savo dyd?iu ir puo?numu pranoko visas to meto ba?ny?ias. Kliuni. Abatijos
ba?ny?ia.
|
 |
|
|
|
|
Sant-Etjeno ba?ny?ia. Vakarinis
fasadas. |
Pizos architekt?rinis
ansamblis. |
