ROMANINIS STILIUS (10-12 a.) (pranc. romanesque, it. romanico, vok. Romanik < lot. romanum ? rom?ni?kas; stilius)

 

Viduram?i? architekt?ros ir dail?s stilius, plit?s 11-12 a. (kai kur ? ir 13 a.) po Karoling? renesanso. 


Paskutinis teismas. Timpano fragmentas.  Vakar? portalas.
Konko ?v. Fua ba?ny?ia.

1124-1135 m.

Romanika ? pirmoji po antikos tikra Vakar? meno epocha. Nepaisant regionini? skirtum?, romanika laikoma pirmuoju universaliu, beveik visoje Europoje pasirei?kusiu stiliumi. Romaninis stilius buvo paplit?s Vakar? ir Centrin?je Europoje, kai kuriose Ryt? Europos ir Artim?j? Ryt? ?alyse. 
Stiliaus paplitim? skatino vienuolyn? (benediktin?, cisters?) kult?ra. 

 

 


San Ambrod?io ba?ny?ios fasadas su atriumu. Milanas. 1098 m.

 

?is stilius labiausiai i?sipl?tojo Pranc?zijoje (ypa? Burgundijoje), Vokietijoje ir Italijoje (ypa? Lombardijoje). B?dingi pastatai ? pilys, vienuolynai, ba?ny?ios. 

Loare pilis. 1070 m. 



Statyta i? ta?yt? akmens luit? (kiautinis m?ras, kvadrinis m?ras). Statiniuose ry?k?s gynybin?s architekt?ros bruo?ai: paprastos geometrin?s formos, u?dari t?riai, sunkios proporcijos, storos sienos, nedaug ang?, sant?ri puo?yba.

Dievo motinos ba?ny?ia. Potje. Pranc?zija.
12 a. prad?ia.

Pastatams b?dingas form? masyvumas, paprastumas, auk?tos vidaus patalpos. 
Ba?ny?ios galios sustipr?jimas s?lygojo sakralinio meno vienov?, o ?iam menui priklauso did?iuma romanini? k?rini?. I?sipl?tojo ba?ny?i? ir vienuolyn? architekt?ra. 


?v. Trejyb?s vienuolynas.
1060-1080 m.


 

Sakralin?je architekt?roje vyravo lotyni?kojo kry?iaus plano bazilikos, dengtos cilindriniais arba kry?miniais skliautais, paremtais kontraforsais sutvirtintomis sienomis bei kolonomis ar pilioriais. 
Ba?ny?i? fasaduose komponuoti 1 arba 3 portalai, 1 arba 2 bok?tai; dar 2 bok?tai kartais statyti transepto galuose. Centrinis bok?tas (re?iau kupolas) m?rytas transepto ir nav? sankirtoje. Presbiterij? juos? 3, 5 arba 7 apsid?i? vainikas; apsid?s statytos ir prie transepte ?rengt? koply?i?. Vidaus erdv? i?ilgai dalinta navomis ir skaidyta ? trav?jas; statyti ap?jimai (deambulatorijus, empora ir kt). 


Saint-Sernin-Toulouse-Rom planas. 1080-1120 m.

? puslapio prad?i?

Atgal

 

 

Nuo 12 a. kolon? kapitelius ir portalus prad?ta puo?ti akmens reljefais. Platus, kubinis ankstyvosios romanikos kapitelis (ma?daug nuo 1000 m.) darosi vis puo?nesnis, kol galop v?lyvojoje romanikoje virsta grak??iu tauri?ku-blokiniu kapiteliu


?v. Pjero abatijos ba?ny?ia.
Muasakas. 12 a.

 


Svarbiausia romanikos naujov? ? vis? patalp? perdengimas skliautais (centrin?s navos ? kry?miniu briaunuotuoju skliautu).

San Etjeno ba?ny?ios interjeras. Pranc?zija. 1064 m.

 

Skliaut? perdengimas ?vestas perstatant ?p?jerio katedr? 1082 m., nuo 12 a. vidurio ji paplito visur. ?i pa?anga pasitarnavo sien? skaidymui (pvz., aklin?mis arkadomis, nyk?tukin?mis galerijomis, lizenomis ir arkat?romis) bei s?lygojo architekt?rin?s plastikos suklest?jim?. 


Romaninis interjeras: nava, arkada ir atrama. 
?v. Filiberto ba?ny?ia. 
Tournus
11 a. prad?ia

? puslapio prad?i?

Atgal

?ovinji katedros kapitelis. 
Pranc?zija. 12 a.


Tuo metu atsirado gausi fig?rin? ir ornamentin? portal?, be to, kapiteli?, friz?, fasad? ir altoriaus u?tvar? puo?yba. Fig?rinis kapitelis virto vienu b?dingiausi? romanikos bruo??. 

 

?v. Trofimo ba?ny?ios portalas.
Arlis. Pranc?zija. 12 a. 

Romanin?je skulpt?roje vyravo reljefai, bet buvo atgaivinta ir monumentalioji plastika (krucifiksai, Madon? statulos). 
Skulpt?ros ir tapybos paskirtis ? perteikti krik??ioni?k? I?ganymo teorij? ir krik??ioni? pasaul?vaizd? vaizduojam?ja simboli? kalba.


Paskutinis teismas. Pragaras. Timpano fragmentas.  Vakar? portalas. 
Konko ?v. Fua ba?ny?ia.
1124-1135 m.

 
B
uvo atsisakyta tikrovi?k? nat?rali? proporcij? bei erdv?s ir k?n? santykio, kas da?nai stebina ?i? laik? ?i?rov?. 

Prana?as Jerem?jus. Piet? portalo fragmentas.
?v. Pjero abatijos ba?ny?ia.
Muasakas. 1115-1135 m.

Grie?ta, nuo gamtos form? nutolusi menin? rai?ka atspindi toki? meno samprat?, kai didaktinis meno pob?dis ir simboli? galia i?keliama vir? vis? estetini? ir kt. reikalavim?. Nuolat kartojasi sustabar?jusi, formalizuota mimika ir gest? kalba. ?moni? ir daikt? dyd?io santykis grind?iamas hierarchiniais ry?iais, o ne tikrove (prasmin? perspektyva) reik?mingos detal?s i?didinamos.



Ieva. Reljefas.


 

Romanin?s skulpt?ros atrodo nerangios ir negrabios ? primityvios, kita vertus, netobulumas suteikia daugiau i?rai?kos. Vaizduojant ?mog? nebuvo laikomasi reali? k?no proporcij?.

? puslapio prad?i?

Atgal

 

Tapyta norint papuo?ti pastatus: dekoruojamos sienos, medini? lub? plok?tumos. 


 

 

 

 

Tapytos lubos. 
San Mi
njato ba?ny?ia.
Florencija


San Minjato ba?ny?ios interjeras. Florencija

Kurtos sien? tapybos kompozicijos, pasi?ym?jusios linijiniu pie?iniu, primityviomis formomis, elementariais spalv? deriniais. Puo?yboje vyravo ?v. Ra?to temos bei siu?etai, teologin?s bei moralin?s alegorijos, simboliai; pla?iai taikyti simbolin?s reik?m?s augaliniai ir gyv?niniai motyvai.


Kristaus krik?tas. Parmos baptisterija. Freska. 


 

Italijoje, kur rei?k?si stipri Bizantijos meno ?taka, kurtos mozaikos, plito tapyba ant lent?. 


 
Palatinos koply?ia. Mozaika.

Palermo. Sicilija. 

1132-89 m.
 


Tikro klest?jimo romanikoje susilauk? miniati?r? bei stiklo tapyba.  
Vokietijoje, Pranc?zijoje, Ispanijoje intensyviai pl?totos rankra??i? iliuminacijos.


 

 

 

Echternacho kodekso miniati?ros 11 a. Niurnbergas

 

Raid? ?L". ?v. Motiejaus romaninis manuskriptas.
Pranc?zija. 1100 m.

Dedikacinis puslapis. Moralizuojanti biblija. 
1226-34 m.

? puslapio prad?i?

Atgal

 

Daugiasiu?etin?s tapybos, o ypa? skulpt?ros k?rini? aptinkama Pranc?zijoje (Vezl?, Tul?zoje, Muasake, Puatj?, Otene, Anguleme), R. Ispanijoje (Kompostelos Santjage) ir Italijoje (Veronoje, Pavijoje, Feraroje, Pizoje, Parmoje).


Nojaus Arka. Navos freskos fragmentas. 
Sant Savin sur Gartempe abatijos ba?ny?ia. 
1060-1115 m. 


Visoje romanikoje didel? reik?m? tur?jo taikomosios dail?s dirbiniai: nuolat tobul?jo emalio technika ir auksakalyst?, atsirado monumentali? bronzos dirbini? (ba?ny?i? durys, krik?tyklos).


Bronzini? dur? fragmentas, vaizduojantis Senojo Testamento scen?. ?v. Michaelio ba?ny?ia. Hildesheimas. 1015 m.

 

? puslapio prad?i?

Atgal

 

Haroldo Godvinson'o kar?navimas Anglijos karaliumi. Bajo gobelenas (tapiserija). 1070 m.

 

Relikvijorius. ?iaur?s Italija
Apie 900 m.


Taikomojoje dail?je i?siskyr? juvelyriniai dirbiniai ir liturginiai reikmenys (ypa? meni?ki dramblio kaulo relikvijoriai, knyg? aptaisai). Formavosi emalio tradicijos (Limo?o emalis, pertvarinis emalis). 
Buvo ri?ami gobelenai (tapiserijos) - didelio formato sieniniai kilimai, puo?ti kokia nors menine kompozicija.


Relikvijorius.
Limo?o gaminys. Pranc?zija. 1150 m.


Pranc?zijoje prad?ta kurti vitra?us.


Vitra?as su angelais. Pranc?zija.
1170?1180 m.

 

 

? puslapio prad?i?

Atgal

 

 

Konko ?v. Fua ba?ny?ia. 

 

 

 

Vakarin? dalis. 1050 m.

Pranc?zijoje, veikiama tenyk??i? did?i?j? architekt?ros mokykl?, romanika pl?tojosi daugeliu kryp?i?. Savitas ba?ny?ios tipas susiformavo svarbiame piligrim? kelyje ? Kompostelos Santjag? (pvz., Tul?zoje, Konke); jo formos (triforijus, empora, deambulatoriumas su koply?i? vainiku, pakopinis choras) v?liau tur?jo reik?m?s gotikos stilistikai. 

981 m. pa?ventinta Kliuni II (Cluny II) virto pavyzd?iu daugeliui vienuolyn? ba?ny?i?, ypa? benediktin? (Hirzau architekt?ros mokykla), Cluny III (1088-1135 m.), sugriauta apie 1810 m., savo dyd?iu ir puo?numu pranoko visas to meto ba?ny?ias.


Kliuni. Abatijos ba?ny?ia.
Piet? transeptas (
??ventinto vandens bok?tas").
1088-1118 m.


 

 

Sant-Etjeno ba?ny?ia. Vakarinis fasadas.
Pranc?zija. 1064 m.

Pizos architekt?rinis ansamblis. 
Krik?tykla, Ba?ny?ia ir varpin?. 1063-1272 m.

 

? puslapio prad?i?

Atgal